Česnakas (Allium sativum) – tai daugiametis svogūninių (Amaryllidaceae) šeimos augalas, pasižymintis aštriu kvapu ir stipriu skoniu. Jis nuo seno žinomas bei vartojamas įvairiuose pasaulio regionuose. Česnako kilmės šaknys siekia Vidurio Aziją, kur jis buvo auginamas dar prieš keletą tūkstančių metų. Augalas glaudžiai susijęs su kitais svogūniniais – svogūnu, poru, laiškiniu česnaku.
Populiariausios veislės
Česnakai skirstomi į dvi pagrindines grupes: kietastiebius ir minkštastiebius. Kietastiebių česnakų (Allium sativum var. ophioscorodon) skiltelės išsidėsčiusios aplink kietą stiebą, jie dažnai auginami vėsesnio klimato zonose, pasižymi stipresniu skoniu. Minkštastiebiai česnakai (Allium sativum var. sativum) neturi kieto stiebo, lengviau pinti į kasas, populiarūs šiltesniuose kraštuose. Lietuvoje dažniausiai auginamos vietinės veislės, tokios kaip ‘Lietuviškas žieminis’ bei ‘Lietuviškas vasarinis’, pasaulyje žinomos veislės – ‘Music’, ‘California Early’, ‘Purple Stripe’. Kietastiebiai geriau tinka žiemai, o minkštastiebiai – ilgesniam laikymui.
Maistinė vertė
Česnakas yra mažai kaloringa daržovė – 100 g turi apie 140 kcal. Jame gausu vitamino C, B grupės vitaminų (ypač B6), mineralų – kalio, seleno, mangano, kalcio, fosforo. Pagrindiniai makroelementai: angliavandeniai (~33 g/100 g), baltymai (~6 g/100 g), mažai riebalų. Didžiausią biologinę vertę suteikia sieros junginiai, tokie kaip alicinas, atsirandantis traiškant česnaką, taip pat flavonoidai ir antioksidantai.
Sveikatai naudingos savybės
Česnakas vertinamas dėl galimo imunitetą stiprinančio poveikio – jo veikliosios medžiagos gali skatinti baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą. Dėl alicino ir kitų sieros junginių česnakas pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad reguliarus česnako vartojimas gali padėti palaikyti normalią kraujospūdžio ir cholesterolio koncentraciją, prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos.
Naudojimas kulinarijoje
Česnakas vartojamas šviežias, keptas, džiovintas ar marinuotas. Šviežias česnakas dedamas į salotas, užtepėles, padažus. Keptas ar troškintas puikiai tinka sriubose, troškiniuose, mėsos ir daržovių patiekaluose. Džiovintas česnakas naudojamas prieskonių mišiniuose. Populiariausi patiekalai – česnakinė duona, aioli padažas, pesto, įvairūs makaronų ir daržovių patiekalai. Jis derinamas su petražolėmis, baziliku, raudonėliais, rozmarinu, juodaisiais pipirais.
Auginimas ir priežiūra
Česnakui reikia lengvos, purios, derlingos dirvos, geriausiai auga neutralaus ar silpnai rūgštaus pH dirvose. Augalas mėgsta saulėtą vietą ir pakankamą drėgmę, tačiau nemėgsta užmirkimo. Sodinama rudenį (žiemos veislės) arba pavasarį (vasarinės veislės), skiltelėmis, 4–6 cm gyliu, 10–15 cm atstumu. Priežiūra apima ravėjimą, laistymą sausros metu, tręšimą organinėmis trąšomis. Dažniausios ligos – miltligė, rūdys, bakterinės puviniai; kenkėjai – svogūninė musė, nematodai.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Derlius nuimamas, kai česnako lapai pradeda gelsti – vasaros viduryje ar pabaigoje. Kasti reikia atsargiai, kad nepažeistumėte galvučių. Po nuėmimo česnakai džiovinami gerai vėdinamoje vietoje 2–3 savaites, kol išdžiūsta lapai ir stiebai. Laikymui tinka vėsios, sausos, tamsios patalpos (0–4 °C, 60–70 % drėgmė). Galvutes galima pinti į kasas arba laikyti pintinėse. Svarbu apsaugoti nuo drėgmės ir šalčio, kad nesupūtų ar nesudygtų.
Česnakas tradicinėje medicinoje
Liaudies medicinoje česnakas vartojamas įvairiai – nuo užpilų iki tepalų. Tradiciškai jis naudotas imunitetui stiprinti, peršalimo simptomams palengvinti, virškinimui skatinti. Populiariausi receptai: česnako užpilai su medumi, pienu, česnako aliejus, inhaliacijos su česnaku. Per didelis kiekis gali sukelti skrandžio dirginimą, todėl rekomenduojama vartoti saikingai.
Pramoninis panaudojimas
Česnakas plačiai naudojamas maisto pramonėje – gaminami prieskoniai, padažai, užtepėlės, marinatai. Vaistų ir maisto papildų pramonėje iš česnako gaminami ekstraktai, milteliai, kapsulės, aliejai. Netradiciniai panaudojimo būdai – natūralios priemonės daržų apsaugai nuo kenkėjų, kvapiosios medžiagos kosmetikoje.
Galimos neigiamos savybės
Kai kuriems žmonėms česnakas gali sukelti alergines reakcijas – bėrimą, niežėjimą, kvėpavimo sutrikimus. Jis gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais, todėl vartojant tokius medikamentus reikėtų pasitarti su gydytoju. Didesniais kiekiais gali dirginti virškinimo traktą, sukelti rėmenį, pilvo pūtimą ar nemalonų burnos kvapą.
Įdomūs faktai apie česnaką
Česnakas nuo senų laikų buvo laikomas apsauginiu simboliu – viduramžiais tikėta, kad jis saugo nuo piktųjų dvasių ir netgi vampyrų. Didžiausia pasaulyje česnako galva užauginta JAV svėrė daugiau nei 1 kg. Česnakas dažnai minimas tautosakoje, folklore, jo pynės kabojo virš durų kaip namų apsauga. Daugybėje kultūrų jis naudojamas įvairių švenčių metu ar ritualuose.
