Juodasis riešutmedis (lot. Juglans nigra) kilęs iš Šiaurės Amerikos rytinių ir vidurio regionų, kur natūraliai auga lapuočių miškuose, upių slėniuose bei derlingose žemumose. Senieji Amerikos gyventojai nuo seno naudojo šio medžio riešutus maistui ir medicinai, o medieną statybai. Europoje juodasis riešutmedis išpopuliarėjo XIX a. pradžioje, kai buvo pradėtas auginti kaip dekoratyvinis ir medienos šaltinis. Lietuvoje juodasis riešutmedis pasirodė XX a. ir dabar auginamas parkuose, sodybose bei nedideliais plotais dendrologiniuose soduose.
Botaninės savybės
Juodasis riešutmedis yra stambus, iki 30–40 m aukščio užaugantis medis, turintis plačią, tankią lają ir tamsiai rudu, giliai vagotu kamienu. Lapai neporiškai plunksniški, sudaryti iš 15–23 smulkių, lancetiškų lapelių, kurie skleidžia būdingą aromatą. Žiedai smulkūs, žalsvi, vyriškieji – susitelkę į ilgas žirginius, o moteriškieji – po kelis ant šakelių. Vaisius – apie 4–6 cm skersmens, apvalus riešutas su stora, žalia luobele ir labai kietu kevalu. Juodasis riešutmedis ilgaamžis, gali augti iki 200 metų. Jis mėgsta drėgną, derlingą, gilų dirvožemį ir šviesią vietą.
Cheminė sudėtis
Juodojo riešutmedžio sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, iš kurių svarbiausias – junginys juglonas, turintis antibakterinių ir antiparazitinių savybių. Riešutuose taip pat randama riebalų (daugiausia polinesočiųjų rūgščių), baltymų, angliavandenių, vitaminų (ypač B6, E), mineralų (manganas, magnis, fosforas). Kiti aktyvūs junginiai – taninai, flavonoidai, eteriniai aliejai. Tuo pačiu šis augalas gali kaupti toksines medžiagas, pvz., aukštą juglono koncentraciją, kuri gali būti kenksminga kai kuriems augalams ir gyvūnams.
Maistinės savybės
Juodojo riešutmedžio riešutai vertinami dėl aukštos energetinės vertės – 100 g branduolių turi apie 600–650 kcal. Juose gausu riebalų (apie 58 g/100 g), baltymų (24 g/100 g), mažiau angliavandenių (10–15 g/100 g). Vitaminais ypač pasižymi E ir B grupės, mineralais – magniu, kaliu, geležimi. Riešutai vartojami žali, skrudinti, dedami į kepinius, salotas, desertus ir naudojami aliejui spausti.
Gydomosios savybės ir panaudojimas
Juodasis riešutmedis tradiciškai naudojamas liaudies ir alternatyvioje medicinoje. Jo apvalkalų ir lapų ekstraktai pasižymi antiparazitinėmis savybėmis, dažnai vartojami kaip natūrali priemonė nuo žarnyno parazitų. Kai kurie junginiai, ypač juglonas, siejami su imuniteto stiprinimu, nors tai pagrįsta daugiau tradicijomis nei klinikiniais tyrimais. Išoriškai juodojo riešutmedžio preparatai naudojami odos ligoms (pvz., grybelinėms infekcijoms, egzemai) gydyti.
Naudojimas pramonėje ir kosmetikoje
Juodojo riešutmedžio mediena vertinama dėl tvirtumo, gražios tamsios spalvos ir lengvo apdirbimo, todėl plačiai naudojama baldų, faneros, interjero detalių gamyboje. Iš vaisių žievės gaunami natūralūs dažai, naudojami tekstilės, odos, plaukų dažų gamyboje. Kosmetikos pramonėje juodojo riešutmedžio ekstraktai įtraukiami į odos priežiūros priemones dėl sutraukiančio ir antibakterinio poveikio.
Auginimo ir priežiūros ypatumai
Juodajam riešutmedžiui reikia saulėtos vietos ir gilaus, pralaidaus, derlingo dirvožemio. Sodinama anksti pavasarį arba rudenį, paliekant daug vietos augimui, nes medis užauga didelis. Jauni augalai jautrūs šalčiui, todėl Lietuvoje rekomenduojama sodinti apsaugotose vietose. Rekomenduojamas reguliarus laistymas ir mulčiavimas, ypač pirmuosius augimo metus. Medis palyginti atsparus ligoms, tačiau gali nukentėti nuo grybelinių ligų ar riešutų kenkėjų (pvz., riešutinių muselių).
Poveikis aplinkai ir ekosistemai
Juodasis riešutmedis pasižymi alielopatiniu poveikiu – išskiria jugloną, kuris slopina kai kurių augalų (pvz., pomidorų, obuolių, bulvių) augimą netoliese. Tai gali lemti sumažėjusią augalų įvairovę po medžiu. Kita vertus, medis praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis ir gali būti naudingas kaip vėjo užtvara. Medžio šaknys padeda stabilizuoti gruntą, o riešutai – maisto šaltinis vietinei faunai.
Galimos rizikos ir šalutinis poveikis
Kai kuriems žmonėms riešutai, žievė ar lapai gali sukelti alergines reakcijas – niežulį, bėrimus, patinimus. Dėl didelės juglono koncentracijos žievė ir nebrandūs vaisiai gali būti toksiški gyvūnams (ypač arkliams, kai vartojama dideliais kiekiais). Riešutų vartojimas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl prieš vartojant didesniais kiekiais patartina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Teisinis reglamentavimas ir prekyba
Kai kuriose šalyse juodasis riešutmedis ribojamas dėl invaziškumo ar poveikio vietinėms rūšims, tačiau Lietuvoje tokie apribojimai netaikomi. Komercinis sodinimas paprastai nereikalauja specialių leidimų, tačiau didesnės plantacijos gali būti reglamentuojamos žemės naudojimo ar aplinkosaugos teisės aktais. Tarptautinėje prekyboje juodojo riešutmedžio mediena laikoma vertinga žaliava, todėl taikomi kilmės ir eksportavimo reikalavimai.
Įdomūs faktai ir tradicijos
Šiaurės Amerikos indėnai juodąjį riešutmedį laikė stiprybės ir ilgaamžiškumo simboliu, jo riešutus naudojo apeigose, o dažus – audiniams dekoruoti. Europoje šio medžio riešutai kartais tapatinti su apsaugos nuo blogos akies simbolika. Dailidės vertina juodojo riešutmedžio medieną kaip vieną gražiausių, o kai kuriose šalyse iš riešutų išskirtas dažiklis naudojamas tradiciniams marginimams.
