Ar žinojote, kad net 80 % odos senėjimo sukelia oksidacinis stresas, kurį skatina ultravioletiniai spinduliai? Šis nematomos žalos procesas kasdien veikia jūsų odą, sparčiai artindamas raukšles, pigmentines dėmes ir kitus senėjimo požymius. Tačiau tikroji problema slypi gerokai giliau nei matome veidrodyje.
Oksidacinis stresas sukelia plačią žalą visam organizmui, dėl šio proceso ilgainiui gali pablogėti bendra sveikata, paspartėti senėjimo procesai ir padidėti rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Oksidacinis stresas kas tai? Visų pirma, tai procesas, kurį sukelia laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios ieško, kur „pasiimti" trūkstamą elektroną. Manoma, kad laisvieji radikalai dalyvauja atsirandant apie 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių, įskaitant Alzheimerio ligą ir artritus.
Jūsų odai šie procesai ypač pavojingi. Laisvųjų radikalų daroma žala sukelia uždegimus, kurie trukdo odai veiksmingai funkcionuoti, sukeldami tokias problemas kaip aknė, hiperpigmentacija ir ląstelių pažeidimas, bet antioksidantai gali neutralizuoti šią žalą. Jie panaikina laisvųjų radikalų sukeliamą oksidacinį stresą ir kartu neleidžia jam atsirasti.
Kas yra oksidacinis stresas ir kaip jis veikia odą?
Tai organizmo būsena, kai sutrinka laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyra. Šio disbalanso metu laisvųjų radikalų gamyba viršija organizmo gebėjimą juos neutralizuoti, todėl sukeliama oksidacinė žala ląstelėms ir audiniams.
Laisvieji radikalai susidaro natūraliai, jie yra šalutiniai medžiagų apykaitos procesų, pavyzdžiui, ląstelių kvėpavimo, produktai. Jų perteklius gali sukelti rimtų problemų. Oksidacinis stresas yra reikšmingas ne tik odos senėjimo procese, bet ir daugumos lėtinių ligų, taip pat natūralių žmogaus senėjimo procesų priežastis.
Laisvieji radikalai atakuoja mūsų organizmą kasdien, nesustodami ir būdami nematomais priešais. Norint suprasti, kaip jie veikia ir kodėl yra kenksmingi, pirmiausia reikia išsiaiškinti jų kilmę ir prigimtį.
Laisvieji radikalai ir jų poveikis ląstelėms
Laisvieji radikalai, tai nestabilios molekulės, turinčios nesuporuotą elektroną. Normali molekulė yra stabili tik tuomet, kai turi porinį elektronų skaičių, dėl trūkstamo elektrono, laisvieji radikalai tampa itin reaktyvūs ir nuolat stengiasi atimti elektronus iš aplinkinių molekulių, tuo sukeldami grandininę reakciją.
Pagrindinės laisvųjų radikalų formos, sutinkamos organizme:
- Superoksido anijonas (O₂⁻)
- Hidroksilo anijonas (OH⁻)
- Vandenilio peroksidas (H₂O₂)
- Peroksinitritas (ONOO⁻)
Šios molekulės žalingai veikia ląsteles, pažeisdamos jų membranas, baltymus, fermentus, DNR ir branduolių membranas. Dėl šių pažeidimų gali įvykti DNR mutacijos, atsirasti ląstelių disfunkcija arba netgi ląstelių žūtis.
Oksidacinis stresas kas tai: trumpas paaiškinimas
Tai organizmo būsena, kai sutrinka laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyra. Šio disbalanso metu laisvųjų radikalų gamyba viršija organizmo gebėjimą juos neutralizuoti, todėl sukeliama oksidacinė žala ląstelėms ir audiniams.
Laisvieji radikalai susidaro natūraliai, jie yra šalutiniai medžiagų apykaitos procesų, pavyzdžiui, ląstelių kvėpavimo, produktai. Jų perteklius gali sukelti rimtų problemų. Oksidacinis stresas yra reikšmingas ne tik odos senėjimo procese, bet ir daugumos lėtinių ligų, taip pat natūralių žmogaus senėjimo procesų priežastis.
Kaip oksidacinis stresas sukelia odos pažeidimus?
Epidermyje dėl oksidacinio streso gali padidėti transepiderminis vandens netekimas, todėl oda netenka drėgmės. Atsiranda netaisyklingas melanino pasiskirstymas, dėl kurio oda įgauna netolygų atspalvį, sulėtėja ląstelių apykaita, oda darosi matinė ir plonėja epidermio sluoksnis.
Dermoje oksidacinis stresas sutrikdo kolageno, elastino ir proteoglikanų sintezę, dėl to susilpnėja odos struktūra, sumažėja jos tvirtumas, elastingumas bei stangrumas, tai skatina spartesnį raukšlių formavimąsi, odos išsausėjimą ir suglebimą.
Oksidacinis stresas taip pat pažeidžia telomeras – chromosomų galuose esančias apsaugines "kepurėles", kurios saugo genetinę informaciją nuo mutacijų. Kai telomeros trumpėja, DNR tampa pažeidžiama, ląstelės nustoja dalytis, pradeda senti ir žūti.
Pagrindinės oksidacinio streso priežastys
Kasdienio gyvenimo poveikis organizmui sukelia oksidacinį stresą, kai laisvųjų radikalų gamyba viršija natūralias apsaugos sistemas. Šie veiksniai nuolat veikia mūsų organizmą, didindami pažeidimų riziką.
1. UV spinduliai ir saulės poveikis
Ultravioletinė spinduliuotė yra vienas stipriausių oksidacinio streso sukėlėjų. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94% sudaro UVA ir 6% UVB spinduliai. UVB spinduliai veikia tik epidermį, sukeldami paraudimą, tačiau UVA prasiskverbia giliau ir yra pagrindinė odos fotosenėjimo priežastis. Ilgalaikis UV spindulių poveikis sukelia ląstelių pažeidimus, nes skatina reaktyvių deguonies junginių gamybą. Tai pagrindinė priežastis, kodėl UV spinduliuotė siejama su priešlaikiniu odos senėjimu ir padidėjusia odos vėžio rizika.
2. Aplinkos tarša ir rūkymas
Oro tarša, smulkios kietosios dalelės ir toksinės dujos skatina laisvųjų radikalų gamybą kvėpavimo takuose. Tabako dūmuose gausu laisvųjų radikalų ir cheminių junginių, kurie padidina oksidacinį stresą kraujyje ir sukelia sisteminius ląstelių pažeidimus. Cigarečių dūmai, oro tarša, sunkieji metalai, pesticidai ir mikroplastikai yra reikšmingi išoriniai oksidacinio streso šaltiniai.
Rūkymas taip pat susiaurina kraujagyslių spindžius, dėl ko vystosi audinių išemija, o į odą nepatenka pakankamas deguonies kiekis. Dėl šių procesų stimuliuojamas fermentas, kuris skaldo odoje esantį ir jos stangrumą palaikantį kolageną.
3. Netinkama mityba ir stresas
Dieta, gausi riebalų ir rafinuotų angliavandenių, didina oksidacinį stresą. Nutukimo atveju jis tampa lėtinis ir trikdo medžiagų apykaitą – didėja atsparumo insulinui, II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizika. Lėtinis ir ilgai besitęsiantis stresas sumažina organizmo gebėjimą gaminti antioksidantus ir padidina oksidacinį stresą.
4. Vidiniai organizmo procesai
Natūralūs organizmo procesai taip pat sukelia oksidacinį stresą:
- Mitochondrijos gamina energiją iš maisto medžiagų, o šio proceso metu dalis elektronų reaguoja su deguonimi, sudarydami superoksidą – vieną pagrindinių reaktyvių deguonies junginių formų
- Imuninės sistemos aktyvavimas – esant infekcijai, neutrofilai ir makrofagai gamina reaktyvius deguonies junginius kaip gynybos priemonę prieš patogenus
- Fermentų veikla – kai kurių fermentų, tokių kaip citochromas P450, NADPH oksidazė ir ksantino oksidazė, veiklos metu išsiskiria reaktyvūs deguonies junginiai kaip šalutinis produktas
Senėjant organizmui, laisvųjų radikalų gamyba išlieka pastovi arba didėja, o antioksidantų gamyba mažėja, todėl natūraliai didėja oksidacinio streso lygis.
Oksidacinio streso įtaka odos senėjimui
Molekuliniu lygmeniu oksidacinis stresas pradeda naikinti odą dar gerokai prieš tai, kai pastebime pirmuosius senėjimo požymius veidrodyje. Ši nematomų pažeidimų grandinė ilgainiui virsta akivaizdžiais odos pokyčiais, kuriuos pastebime kasdien.
Kolageno ir elastino mažėjimas
Oksidacinis stresas tiesiogiai veikia dermoje esančias baltymines struktūras. Laisvieji radikalai sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmentaciją bei lipidų peroksidaciją – procesus, kurie tiesiogiai žaloja kolageno ir elastino skaidulas, dėl to dermoje oksidacinis stresas gali sulėtinti kolageno, elastino ir proteoglikanų sintezę, susilpnindamas odos struktūrą ir sumažindamas jos tvirtumą bei elastingumą.
Kasmet, pradedant nuo 25-erių metų, organizmas gamina vis mažiau kolageno (po 1% per metus), o elastino gamyba pradeda lėtėti jau nuo 20-ies metų. Nors oda gali sintetinti naują kolageną, jai yra sudėtingiau atkurti elastiną, kadangi jo apykaitos greitis yra mažas ir lėtas, todėl laikui bėgant jis ypač pažeidžiamas.
Raukšlių formavimasis ir odos suglebimas
Oksidacinio streso paspartėja odos senėjimo procesai greičiau formuojasi raukšlės, oda išsausėja, darosi matinė ir suglemba. Apleista, nuo oksidacinio streso neapsaugota oda sensta 40% greičiau nei tinkamai prižiūrima.
Ilgalaikis laisvųjų radikalų poveikis sukelia mitochondrijų senėjimą. Sutrikus normaliai mitochondrijų veiklai, ląstelės negauna pakankamai energijos ir pradeda žūti apoptozės būdu. Kartu sensta ir visas odos audinys, todėl išoriškai matome suglebusią odą su gilesnėmis raukšlėmis.
Pigmentinės dėmės ir odos spalvos pokyčiai
Oksidacinis stresas sukelia odos pigmentacijos sutrikimus. Reaktyviosios deguonies formos pažeidžia melanocitus – pigmentą gaminančias ląsteles, dėl to atsiranda pigmentinės dėmės ir senatvės dėmės. Laisvieji radikalai yra vienas iš trijų pagrindinių veiksnių, skatinančių pigmentaciją.
Tuo pat metu mažėja odos mikrocirkuliacija, odos paviršius ne taip efektyviai aprūpinamas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, dėl šių pokyčių oda praranda jaunatvišką rausvą atspalvį ir švytėjimą, tampa blyškesnė, papilkėjusi.
Odos barjero silpnėjimas
Oksidacinis stresas ardo odos barjerinę funkciją, kuri yra pirmoji apsauginė linija nuo aplinkos veiksnių. Pažeidus odos barjerą, didėja transepiderminis vandens netekimas, susilpnėja lipidų barjerai, todėl susidaro dehidratacijos ir pablogėjusios odos funkcijos ciklas.
Susilpnėjus apsauginei odos funkcijai, ji tampa labiau pralaidesnė aplinkos veiksniams, dėl to gali atsirasti uždegimų ar net lėtinių odos problemų. Oda tampa labiau pažeidžiama, greičiau trūkinėja kapiliarai, atsiranda paraudimų, o žaizdos gyja sunkiau dėl susilpnėjusios imuninės funkcijos.
Antioksidantų vaidmuo ir kaip jie padeda
Antioksidantai – tikras gelbėtojas kovojant prieš oksidacinį stresą. Priešingai nei laisvieji radikalai, antioksidantai yra stabilios molekulės, kurios gali paaukoti savo elektronus apsaugodamos sveikas ląsteles nuo pažeidimų.
Kaip antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus?
Antioksidantai veikia kaip apsauginis skydas, galintis atiduoti elektroną laisvajam radikalui, taip jį stabilizuodami ir sumažindami potencialią žalą. Šis procesas yra tarsi "pasiaukojimas" antioksidantų dalelės neutralizuoja laisvuosius radikalus vietoje to, kad jų aukomis taptų jūsų organizmo ląstelės. Toks mechanizmas padeda nutraukti grandininę oksidacinio streso reakciją, neleidžiant pažeisti gyvybiškai svarbių molekulių.
Svarbiausi antioksidantai odai: vitaminas C, E, Q10
Vitaminas E yra esminis riebaluose tirpus antioksidantas, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus, veiksmingai apsaugo odą nuo oksidacinio streso ir padeda palaikyti odos drėgmės lygį. Jis ne tik apsaugo odą nuo pažeidimų, bet taip pat padeda ją atkurti.
Vitaminas C galingas antioksidantas, šviesinantis pigmentines dėmes, skatinantis kolageno gamybą ir mažinantis raukšlių atsiradimą. Jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas odą nuo UV spindulių ir taršos.
Kofermentas Q10 natūralus antioksidantas, palaikantis odos atstatymą ir elastingumą. Jis ypač svarbus, nes su amžiumi kofermento Q10 koncentracija odoje mažėja. Kofermentas Q10 saugo nuo raukšlių, skatina kolageno bei elastino gamybą odoje.
Natūralūs antioksidantų šaltiniai maiste
Geriausias būdas aprūpinti organizmą antioksidantais - įvairi mityba. Daugiausia antioksidantų randama:
- Uogose (ypač mėlynėse, avietėse, juoduosiuose serbentuose) – jose gausu antocianinų
- Žaliosiose daržovėse (špinatus, brokolius, lapiniuose kopūstuose) – vitamino C, E šaltiniai
- Citrusiniuose vaisiuose – vitamino C šaltinis
- Riešutuose ir sėklose – vitamino E šaltinis
- Žaliojoje arbatoje – turi katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG)
Antioksidantai kosmetikoje: ar jie veiksmingi?
Kremai su antioksidantais gali stabdyti raukšlių atsiradimą ir padidinti odos elastingumą. Antioksidantai kosmetikoje, tai ne tik marketingo priemonė, bet ingredientai, kurių efektyvumas pagrįstas moksliškai.
Nors suvalgytos antioksidantų molekulės pasiskirsto po visą organizmą ir tik nedidelė jų dalis pasiekia odą, tiesioginis antioksidantų naudojimas kosmetikos priemonėse gali būti veiksmingesnis būdas apsaugoti odą nuo oksidacinio streso.
Natūralūs vs sintetiniai antioksidantai
Natūralūs antioksidantai dažnai geriau pasisavinami odos nei sintetiniai: pavyzdžiui, natūralios kilmės vitaminas E (alfa-tokoferolis) yra biologiškai aktyviausia šio vitamino forma žmogaus organizme.
Antioksidantų stabilumas kosmetikos preparatuose kelia iššūkius gamintojams. Vitaminas C, pavyzdžiui, smarkiai reaguoja į karštį, šviesą, orą ir kitus chemikalus, todėl lengvai gali prarasti antioksidantų savybes, dėl šios priežasties gamintojai naudoja įvairias technologijas, kad išsaugotų antioksidantų efektyvumą produktuose.
Išvada
Oksidacinis stresas neabejotinai yra vienas svarbiausių odos senėjimo procesų, pažeidžiantis odos struktūrą molekuliniu lygmeniu daug anksčiau, nei pastebite pirmuosius senėjimo požymius. Visgi žinios apie šį procesą suteikia jums galimybę efektyviai kovoti su jo poveikiu. Antioksidantai šioje kovoje tampa jūsų stipriausiu sąjungininku – jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodami ląsteles nuo pažeidimų.
Tačiau vien tik antioksidantų vartojimas per maistą nepakankamas visiškai odos apsaugai. Protingiausia strategija – kompleksinis požiūris. Pirmiausia, įtraukite į savo mitybą daugiau antioksidantų turinčių maisto produktų: uogų, žaliųjų daržovių, citrusinių vaisių bei riešutų. Taip pat naudokite odos priežiūros produktus, kurių sudėtyje yra vitamino C, E bei koenzimo Q10. Saugokitės saulės spindulių, naudodami apsaugines priemones net debesuotomis dienomis, nes ultravioletiniai spinduliai yra pagrindinė oksidacinio streso priežastis.
Atminkite – odos apsauga nuo oksidacinio streso turėtų būti kasdienė praktika, ne vienkartinė priemonė. Nuolatinis dėmesys jūsų odos sveikatai gali sulėtinti senėjimo procesus ir apsaugoti ją nuo aplinkos veiksnių sukeliamos žalos, todėl antioksidantų įtraukimas į jūsų odos priežiūros rutiną – protingas sprendimas, padėsiantis išsaugoti jaunatvišką, spindinčią ir sveiką odą ilgus metus.
