Helicobacter pylori (H. pylori) yra spiralinės formos, gramneigiama bakterija, kuri pasižymi unikaliu gebėjimu išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje. Ji naudoja žiuželius judėjimui ir išskiria fermentą ureazę, kuris skaido šlapalą į amoniaką, taip neutralizuodamas rūgštį aplink bakteriją. Dėl šių savybių H. pylori gali kolonizuoti žmogaus skrandžio gleivinę. Bakterija paplitusi visame pasaulyje, ypač didelis sergamumas stebimas besivystančiose šalyse.
Užsikrėtimo būdai
H. pylori dažniausiai plinta per burnos–burnos arba fekalijų–burnos perdavimo kelius. Infekcija gali būti perduodama per užterštus maisto produktus, vandenį, ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Riziką didina prastos higienos sąlygos, perpildytos gyvenamosios vietos, bendrų indų ar stalo įrankių naudojimas. Vaikystėje užsikrėtimo dažnis didesnis, tačiau infekcija galima bet kuriame amžiuje.
Patogenezė ir poveikis organizmui
Patekus į skrandį, H. pylori pažeidžia gleivinę, sukeldama vietinį uždegimą. Imuninė sistema reaguoja į infekciją, tačiau visiško bakterijos pašalinimo dažnai nepavyksta pasiekti. Ilgainiui gali vystytis lėtinis gastritas, o užsitęsusi infekcija didina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo bei vėžio riziką.
Susijusios ligos
H. pylori yra pagrindinis lėtinio gastrito bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės rizikos veiksnys. Taip pat ši bakterija siejama su skrandžio adenokarcinoma ir MALT limfoma. Ne visiems užsikrėtusiems pasireiškia ligos, tačiau bakterijos buvimas žymiai padidina minėtų patologijų riziką.
Simptomai ir klinikiniai požymiai
Dažniausiai pasireiškia tokie simptomai kaip pilvo skausmas, diskomfortas, pykinimas, pilvo pūtimas, rėmuo ir apetito sumažėjimas. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų – infekcija gali būti besimptomė. Komplikacijų atveju gali pasireikšti kraujavimas iš virškinamojo trakto, svorio kritimas ar anemija.
Diagnostikos metodai
H. pylori infekcijai nustatyti taikomi neinvaziniai tyrimai: serologiniai kraujo testai, kvėpavimo (ureazės) mėginys bei išmatų antigeno testas. Esant indikacijoms, atliekama endoskopija ir paimama skrandžio gleivinės biopsija, leidžianti tiesiogiai nustatyti bakteriją bei įvertinti gleivinės būklę. Skirtingi tyrimai pasižymi skirtingu jautrumu ir specifiškumu.
Gydymo principai
Gydymui skiriama kelių antibiotikų derinio terapija, dažniausiai kartu su protonų siurblio inhibitoriais, kurie sumažina skrandžio rūgštingumą ir pagerina gydymo efektyvumą. Gydymo kursas paprastai trunka 10–14 dienų. Po gydymo rekomenduojama atlikti kontrolinį tyrimą efektyvumui įvertinti.
Atsparumas antibiotikams
Vis dažniau pasitaiko H. pylori štamų, atsparių kai kuriems antibiotikams, ypač klaritromicinui ir metronidazolui. Atsparumas susiformuoja dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo bei nebaigtų gydymo kursų. Prevencijai svarbus atsakingas vaistų vartojimas ir gydymo schemų laikymasis. Alternatyvūs gydymo būdai tiriami, bet plačiai taikomi tik atsparumo atvejais.
Prevencija ir profilaktika
Pagrindinės prevencinės priemonės – kruopšti rankų higiena, saugaus maisto ir vandens vartojimas, asmeninių indų naudojimas. Svarbios ir viešosios sveikatos priemonės, gerinančios sanitariją bei švietimą apie infekcijos plitimo kelius. Ankstyva diagnostika ir gydymas taip pat padeda mažinti infekcijos paplitimą.
Epidemiologija Lietuvoje
Lietuvoje H. pylori infekcija dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau užsikrėsti gali ir vaikai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šalies mastu šios bakterijos paplitimas mažėja, tačiau vis dar išlieka didesnis nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse. Didelis dėmesys skiriamas rizikos grupių stebėsenai ir profilaktikai.
Gyvenimo kokybė ir psichologinės pasekmės
Lėtinė H. pylori infekcija gali lemti ilgalaikį pilvo skausmą ir diskomfortą, bloginti miego kokybę, mažinti darbingumą. Nuolatiniai simptomai sukelia nerimą, stresą, kartais depresiją. Dėl lėtinio negalavimo gali mažėti socialinis aktyvumas ir gyvenimo kokybė.
%20bakterija){kind=link}