Virškinamasis traktas siekia 10 metrų, žarnynas užima 6-9 metrus ir sveria 2 kilogramus. Būtent žarnyne įsikuria gerosios bakterijos, būtinos organizmo sveikatai. Probiotikai – naudingos bakterijos, dažniausiai laktobakterijos ir bifidobakterijos, palaikančios...
Virškinamasis traktas siekia 10 metrų, žarnynas užima 6-9 metrus ir sveria 2 kilogramus. Būtent žarnyne įsikuria gerosios bakterijos, būtinos organizmo sveikatai.
Probiotikai – naudingos bakterijos, dažniausiai laktobakterijos ir bifidobakterijos, palaikančios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. 80% imuninių ląstelių randasi žarnyne, todėl probiotikai tiesiogiai veikia imunitetą. Lactobacillus rhamnosus bakterijos ištirtos daugiau nei 260 klinikinių tyrimų, patvirtinančių teigiamą poveikį imunitetui ir virškinimui.
Probiotikai 2025 metais – naujos žinios apie bakterijų rūšis, veikimo mechanizmus ir naudą skirtingoms žmonių grupėms. ProViotics maisto papildo kapsulėje – 25 milijardai gyvų bakterijų ir 10 skirtingų bakterijų kultūrų.
Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, teigiamai veikia sveikatą. Šios gerosios bakterijos organizme užtikrina gyvybiškai svarbias funkcijas.
Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos ir mieliagrybiai, natūraliai randami kai kuriuose maisto produktuose ir papilduose. Dažniausiai naudojami – Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, taip pat Saccharomyces cerevisiae mielės bei kai kurios E. coli ir Bacillus rūšys.
Mikroorganizmas laikomas probiotiku, kai atitinka tris kriterijus:
Suaugusio žmogaus kūne mikroorganizmai sudaro apie 3-4 kilogramus svorio, jų kiekis 10 kartų didesnis nei žmogaus ląstelių. Kiekvienas turi unikalų mikroorganizmų rinkinį, panašiai kaip pirštų antspaudus.
Probiotikai veikia tiesiogiai – patenka į žarnyną ir palaiko mikrobiotos pusiausvyrą. Jie kontroliuoja patogeninių bakterijų augimą ir neleidžia įsitvirtinti žarnyne.
Probiotikai taip pat:
Probiotinės bakterijos gamina vitaminą K ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Šios rūgštys maitina žarnyno gleivinės ląsteles ir stiprina žarnyno barjerą.
Pieno rūgštis, gaminamą probiotikų, gerina kalcio, magnio, vario įsisavinimą. Žemas pH žarnyne būtinas mineralų patekimui į kraują.
Prebiotikai – probiotikų maistas, ne bakterijos. Tai nevirškinami angliavandeniai, nepakitę pasiekiantys storąją žarną. Jie tampa substratu probiotikams ir skatina jų augimą.
Prebiotikai – dažniausiai tirpios skaidulos, kurių žmogaus organizmas nevirškina. Naudingi žarnyno mikrobai fermentuoja šias medžiagas ir gauna energiją.
Pagrindinės prebiotikų grupės – galaktooligosacharidai (GOS) ir inulino tipo fruktantai. Prebiotikais taip pat laikomi fruktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė.
Organizme natūraliai gyvena gerosios bakterijos, tačiau dėl netinkamos mitybos, lėtinių ligų ar antibiotikų jų pusiausvyra gali sutrikti. Probiotikų ir prebiotikų vartojimas padeda atkurti šią pusiausvyrą.
Tyrimai rodo – probiotikai mažina antibiotikų poreikį, peršalimo tikimybę, pneumonijos riziką, gestacinio diabeto ir egzemos simptomus. Skirtingos probiotikų padermės turi skirtingą poveikį, todėl ne visi probiotikai vienodai veiksmingi.
Laktobakterijos – didžiausia probiotinių bakterijų grupė žarnyne. Gamina pieno rūgštį, kuri sukuria nepalankią aplinką patogenams. Egzistuoja daugiau nei 50 skirtingų laktobacilų rūšių.
Lactobacillus acidophilus – vienas svarbiausių kamienų. Natūraliai gyvena virškinamajame trakte, burnoje, makštyje. Aptinkamas fermentuotuose produktuose, ypač jogurte.
Pagrindinė L. acidophilus savybė – mažina aplinkos pH, slopina patogeninių bakterijų augimą. Veiksmingas gydant ūminį, lėtinį viduriavimą, taip pat viduriavimą po antibiotikų. Gali absorbuoti cholesterolį.
L. acidophilus stiprina imuninę sistemą, palaiko moterų makšties mikrofloros sveikatą. Atsparus žemam pH, išgyvena dvylikapirštėje žarnoje esant tulžies rūgštims.
L. rhamnosus – labiausiai ištirtas laktobakterijų kamienas pasaulyje. Teigiamas poveikis įrodytas daugiau nei 260 klinikinių tyrimų. Aptinkamas žarnyne, burnoje, makštyje.
L. rhamnosus stiprina imuninę sistemą, padeda išvengti kvėpavimo takų ligų, dantų ėduonies. Stiprina virškinimo trakto gleivinės barjerą, veikia prieš patogenines bakterijas.
Mažina alergijos riziką, padeda greičiau sumažinti atopinio dermatito pasekmes. Geba išlikti po perėjimo per virškinimo traktą.
L. plantarum randamas pieno produktuose, daržovėse, mėsoje, vyne. Natūraliai gyvena virškinamajame trakte, makštyje, šlapimo takuose. Išskiria antimikrobines medžiagas.
L. plantarum:
L. gasseri – perspektyvi probiotinė bakterija. Gamina pieno rūgštį, apsaugančią skrandžio ir žarnyno gleivinę.
L. gasseri išsiskiria poveikiu svorio kontrolei. Tyrimas parodė – L. gasseri SBT2055 mažina pilvo riebalinį sluoksnį, susijusį su diabeto, širdies ligų, vėžio rizika.
Moterų, jaučiančių makšties diskomfortą, organizme L. gasseri bakterijų paprastai mažiau nei sveikų moterų.
L. salivarius – išskirtinė bakterija, gebanti augti prastomis sąlygomis, net aplinkoje su dideliu druskos kiekiu ar be deguonies. Dažniausiai randama seilėse.
Gerina virškinimą, stiprina imunitetą, gerina dantų sveikatą. Gamina bakteriociną – antimikrobinę medžiagą prieš patogenus.
Slopina H. pylori bakterijų (sukeliančių skrandžio opas) augimą. Slopina kitų bakterijų ir grybelių (Candida albicans) bioplėvelės susidarymą.
L. salivarius auga labai greitai, todėl greitai veikia prieš blogąsias bakterijas. Šešių savaičių L. salivarius kursas su fruktooligosacharidu mažina bendrą cholesterolio kiekį, "blogąjį" (LDL) cholesterolį, trigliceridus, didina "gerąjį" (HDL) cholesterolį.
Bifidobakterijos kolonizuoja virškinamąjį traktą iškart po gimimo. Gramteigiamos lazdelių formos bakterijos būtinos žarnyno sveikatai ir imuniteto stiprinimui. Milijardai bifidobakterijų, įsikūrusių ant storosios žarnos sienelių, saugo nuo kenksmingų bakterijų plitimo.
B. bifidum plačiai paplitęs naujagimių žarnyne. Prisikabina prie žarnų gleivinės geriau nei patogeninės bakterijos, blokuoja blogųjų bakterijų, grybelių ir mielių augimą.
Šis kamienas padeda virškinti sudėtinius angliavandenius, riebalus ir baltymus. Tyrimai parodė efektyvų poveikį mažinant kelionių viduriavimą. Kartu su Lactobacillus acidophilus padeda išvengti egzemos naujagimiams.
B. longum – viena paprasčiausių bifidobakterijų žmogaus virškinamajame trakte. Pasižymi gebėjimu skaidyti angliavandenius ir neutralizuoti žarnyno toksinus.
Tyrimai patvirtino antioksidacines savybes – pašalina metalų mineralus ir laisvuosius radikalus. Vyresnio amžiaus pacientų imuniteto rodikliai ženkliai pagerėjo praėjus 20 savaičių nuo B. longum vartojimo.
B. infantis tankiausia kolonija aptinkama pas naujagimius ir mažus vaikus. Bakterijų kiekis mažėja su amžiumi, tačiau išlieka svarbus mikroflorai.
Padeda palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus – pilvo skausmą, dujų kaupimąsi, pūtimą. Pagreitina imuninio atsako brendimą, mažina uždegimą, gerina žarnyno barjerinę funkciją.
B. breve unikalus gebėjimu įsisavinti maisto komponentus, kurių kitos bakterijos negali apdoroti. Dažniausiai randama sveikų kūdikių žarnyne ir motinos piene.
Neišnešiotiems ir cezario pjūviu gimusiems kūdikiams B. breve suteikia mikroflorą, būdingą natūraliai maitinamiems kūdikiams. Mažina chronišką parodontitą, žaizdų atsiradimą burnoje, šlapimo takų oksalato lygį ir Helicobacter pylori kolonizaciją.
B. adolescentis – viena gausiausių Bifidobacterium rūšių suaugusiųjų virškinamajame trakte. Sintetina B grupės vitaminus – B1, B2, B6, B12 ir folio rūgštį.
Pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis ir priešvirusinėmis savybėmis. Stiprina žarnyno barjerą, saugantį nuo patogenų ir toksinų. Dalyvauja GABA gamyboje – neurotransmiterio, mažinančio stresą.
Tyrimai rodo žymų B. adolescentis poveikį stabdant senėjimą – didina superoksido dismutazės aktyvumą kraujyje, mažina laisvųjų radikalų žalą ir ilgina gyvenimo trukmę.
Streptococcus thermophilus – viena pirmųjų identifikuotų probiotinių bakterijų, naudojama jogurto ir sūrio gamyboje. Bakterijos auga 35-42°C temperatūroje.
S. thermophilus skaidlo laktozę į pieno rūgštį – padeda žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Tyrimai patvirtina: bakterijos apsaugo nuo žarnyno dirginimo, mažina antibiotikų sukeltą viduriavimą ir užkerta kelią lėtiniam gastritui.
Bakterijos gamina antibiotines medžiagas, padedančias išvengti žarnyno opų. Eksperimentuose su C. difficile užsikrėtusiais gyvūnais pastebėtas 40% mažesnis svorio kritimas.
S. thermophilus efektyviausiai veikia derinyje su Lactobacillus padermėmis.
Kombinuoti probiotikų kompleksai – kelių bakterijų kamienų deriniai maksimaliam poveikiui. S. thermophilus stimuliuoja kitų probiotikų augimą, todėl dažnai naudojamas kaip pradinė jogurto kultūra.
Kompleksuose derinami įvairūs kamienai: Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis ir Lactobacillus plantarum.
Po antibiotikų vartojimo ypač naudinga Lactobacillus reuteri – atkuria žarnyno mikroflorą. Bifidobacterium lactis normalizuoja tuštinimąsi, o Lactobacillus plantarum mažina pilvo pūtimą.
Tyrimai patvirtina – kamienai papildo vienas kitą ir sukuria sinergišką poveikį. Kompleksai efektyviau sprendžia virškinimo problemas ir stiprina imunitetą.
Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu arba vakare. Nakties metu žarnyno veikla mažiau aktyvi – gerosios bakterijos turi daugiau galimybių efektyviai integruotis.
Vartojant kartu su antibiotikais – būtina 1 valandos pertrauka. Probiotikų kursą pradėkite nuo pirmosios antibiotikų vartojimo dienos, tęskite dar 20 dienų po antibiotikų kurso.
Optimalus vartojimas:
Įprasta dozė: suaugusiems – viena kapsulė per dieną, vaikams – pusė, kūdikiams – trečdalis. Standartinis kursas – 20 dienų.
Daugumą probiotikų laikykite šaldytuve (+2-8°C), sausoje vietoje, originalioje pakuotėje. Venkite temperatūros virš 25°C, saulės spindulių ir deguonies. Probiotikų negalima užšaldyti.
Pradėjus vartoti probiotikus, gali pasireikšti šalutinis poveikis: virškinimo diskomfortas, dujų kaupimasis, pilvo pūtimas. Simptomai paprastai išnyksta per dvi savaites.
Kaip mažinti šalutinį poveikį:
Atsargiai vartoti asmenims su nusilpusia imunine sistema, sergant lėtinėmis ligomis. Prieš pradedant vartoti – pasitarkite su gydytoju.
Skirtingoms žmonių grupėms reikalingi skirtingi probiotikai. Vaikams skirti probiotikai neefektyvūs suaugusiesiems, o suaugusiųjų – vaikams.
Pirmaisiais gyvenimo metais probiotikai formuoja apsaugines mažylių organizmo reakcijas. Vaikų žarnyno mikroflora jautri ir gali sutrikti dėl infekcinių ligų, mitybos pokyčių, streso ar antibiotikų.
Gerosios bakterijos vaikams:
Tyrimai patvirtina – probiotikai sutrumpina viduriavimo trukmę viena diena. Ypač naudingi po antibiotikų kurso, vartojami 4 valandas po paskutinės vaistų dozės.
Vaikams rekomenduojami Lactobacillus rhamnosus GG ir Bifidobacterium lactis kamienai – stiprina gleivinės barjerą, mažina alergijos riziką.
Moterims probiotikai svarbus makšties mikrofloros palaikymui. Lactobacillus rhamnosus ir Lactobacillus gasseri – vertingiausi moterų sveikatai. Moterims, jaučiančioms nepatogumą makštyje, L. gasseri bakterijų mažiau nei sveikoms.
Probiotikai mažina reprodukcinės sveikatos rizikos veiksnių poveikį, stiprina imunitetą, reguliuoja hormonų pusiausvyrą, mažina uždegimus.
Keliautojams probiotikai – svarbus pagalbininkas, ypač šalyse su didesne žarnyno infekcijų rizika. Keliautojo viduriavimą sprendžia tinkamas probiotikų vartojimas.
Saccharomyces boulardii mielės atkuria pažeistą gleivinės bioplėvelę, apsaugo nuo pažeidimų. Probiotikus pradėti vartoti 2–3 dienas prieš kelionę, tęsti visą buvimą užsienyje.
Probiotikus rinktis pagal individualius poreikius, amžių, sveikatos problemas. Pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio pasirinkimo.
Gerosios bakterijos pagerina virškinimą, stiprina imunitetą, mažina uždegimus organizme, padeda įsisavinti maistines medžiagas ir teigiamai veikia nuotaiką.
Laktobakterijos, bifidobakterijos ir Streptococcus thermophilus veikia sinergiškai – užtikrina žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Kombinuoti probiotikų kompleksai suteikia didžiausią naudą.
Probiotikų vartojimas turi būti individualus. Vaikams, moterims, keliautojams reikalingi skirtingi probiotikų kamienai. Prieš pradedant vartoti probiotikus, būtina pasitarti su specialistu.
Daugelį probiotikų rekomenduojama laikyti šaldytuve, vartoti su maistu arba prieš miegą. Vartojant antibiotikus – išlaikyti valandos tarpą tarp vaistų.
Probiotikai – tik viena priemonių, padedančių palaikyti gerą sveikatą. Subalansuota mityba, fermentuoti produktai, skaidulos, prebiotikai, fizinis aktyvumas ir poilsis – visi šie veiksniai formuoja sveiką žarnyno mikrobiomą.
DUK
K1. Kas yra probiotikai ir kodėl jie svarbūs? Probiotikai – naudingos bakterijos, palaikančios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir stiprinančios imunitetą. Gerina virškinimą, mažina uždegimus ir teigiamai veikia nuotaiką.
K2. Kokie yra pagrindiniai probiotikų kamienai? Pagrindiniai kamienai – laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus, L. rhamnosus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium bifidum, B. longum). Svarbus ir Streptococcus thermophilus.
K3. Kaip teisingai vartoti probiotikus? Vartoti valgio metu arba prieš miegą. Vartojant antibiotikus – daryti valandos pertrauką tarp antibiotikų ir probiotikų. Daugelį probiotikų laikyti šaldytuve.
K4. Ar probiotikai turi šalutinių poveikių? Pradėjus vartoti gali pasireikšti trumpalaikis virškinimo diskomfortas, dujų kaupimasis ar viduriavimas. Simptomai paprastai išnyksta per dvi savaites. Turint sveikatos problemų, pasitarti su gydytoju.
K5. Ar visiems tinka tie patys probiotikai? Skirtingoms grupėms (vaikams, moterims, keliautojams) reikalingi skirtingi probiotikų kamienai. Probiotikai parenkami pagal individualius poreikius, amžių ir konkrečias sveikatos problemas.
K1. Kas yra probiotikai ir kodėl jie svarbūs? Probiotikai yra naudingos bakterijos, kurios palaiko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir stiprina imunitetą. Jie padeda gerinti virškinimą, mažina uždegimus ir netgi gali teigiamai paveikti nuotaiką.
K2. Kokie yra pagrindiniai probiotikų kamienai? Pagrindiniai probiotikų kamienai yra laktobakterijos (pvz. Lactobacillus acidophilus, L. rhamnosus) ir bifidobakterijos (pvz. Bifidobacterium bifidum, B. longum). Taip pat svarbus yra Streptococcus thermophilus.
K3. Kaip teisingai vartoti probiotikus? Probiotikus geriausia vartoti valgio metu arba prieš miegą. Jei vartojate antibiotikus, darykite bent valandos pertrauką tarp antibiotikų ir probiotikų. Daugelį probiotikų reikia laikyti šaldytuve.
K4. Ar probiotikai turi šalutinių poveikių? Pradėjus vartoti probiotikus gali pasireikšti trumpalaikis virškinimo diskomfortas, dujų kaupimasis ar viduriavimas. Šie simptomai paprastai išnyksta per dvi savaites. Jei turite sveikatos problemų, prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.
K5. Ar visiems tinka tie patys probiotikai? Ne, skirtingoms grupėms (pvz. vaikams, moterims, keliautojams) gali reikėti skirtingų probiotikų kamienų. Probiotikai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į individualius poreikius, amžių ir konkrečias sveikatos problemas.
Jūsų krepšelis tuščias
Pradėti apsipirkima
