GIMINĖS / PROTĖVIŲ MEDŽIO JĖGOS AKTYVACIJA

Jau yra programos įrašas. Tai mano per kelerius metus rinktų žinių ir praktikų programa, skirta ryšiui su savo gimine ir protėviais atkurti: giminės programų valymui, meditaciniam susijungimui, protėvių pagerbimui ir maitinimui bei giminės resurso priėmimui.

Tai nėra tik viena meditacija ar ritualas. Man tai yra vientisas darbas su tuo, ką vadinu mūsų šaknimis, užnugariu ir giminės jėga:

ATMINTIS → PROGRAMŲ VALYMAS → RYŠIO ATSTATYMAS → PAGERBIMAS IR MAITINIMAS → GIMINĖS RESURSO PRIĖMIMAS → PERDAVIMAS TOLIAU.

Nuo seniausių laikų žmogus suvokė save ne tik kaip atskirą vienetą, bet ir kaip savo giminės tęsinį. Už kiekvieno mūsų stovi didžiulis giminės medis – struktūra, kurios šaknys siekia daug toliau, nei siekia mūsų pačių atmintis.

Mes turime 2 tėvus, 4 senelius, 8 prosenelius, 16 ketvirtos, 32 penktos, 64 šeštos ir 128 septintos kartos protėvių pozicijas. Vien per 7 kartas jų susidaro 254, per 10 kartų – 2 046, per 15 – net 65 534. Tolimesnėse kartose giminystės linijos persidengia, todėl tai nėra tiek skirtingų žmonių, tačiau šie skaičiai leidžia pajusti mastą: už vieno žmogaus stovi milžiniška giminės struktūra.

Neatsitiktinai giminę vaizduojame kaip medį. Medžio šaknų nematome, tačiau būtent jos jį laiko ir maitina. Taip ir mes nežinome šimtų savo protėvių vardų, jų gyvenimų, talentų ir istorijų, tačiau be ankstesnių kartų mūsų šiandien čia nebūtų.

Tai, kad nebematome savo šaknų, nereiškia, kad jų nėra.

Per šimtmečius gyvas ryšys su gimine daugelyje šeimų susilpnėjo ar nutrūko. Keitėsi religinės ir kultūrinės tradicijos, vyko karai, okupacijos, tremtys, migracija, buvo išskiriamos šeimos, prarandami namai, dokumentai, papročiai ir iš kartos į kartą perduodami pasakojimai. Viena karta dar žinojo savo protėvių vardus ir istorijas, kita prisiminė tik fragmentus, o šiandien daugelis savo giminės istoriją žinome tik iki senelių ar prosenelių.

Tačiau ten baigiasi ne mūsų giminės medis. Ten baigiasi tik mūsų žinojimas apie jį.

Giminė mumyse tęsiasi. Paveldime genetinę informaciją, o šeimose iš kartos į kartą perduodami santykių, meilės, saugumo, pinigų, darbo, šeimos ir gyvenimo modeliai. Mokslas tyrinėja tarpgeneracinį trauminių patirčių poveikį bei kai kuriuos epigenetinius mechanizmus. Senosiose dvasinėse tradicijose apie protėvių paveldą buvo kalbama kita kalba – per giminės atmintį, protėvių jėgą, likimą ir šaknis. Dvasinėse tradicijose sutinkame ir giminės lauko ar bendro protėvių lauko sampratą. Tai nėra tas pats, ką tiria mokslas, tačiau visa tai primena vieną labai svarbų dalyką:

žmogus neprasideda nuo savęs.

Ir čia man atsiveria pati svarbiausia šio darbo dalis. Mes labai daug kalbame apie tai, ką iš giminės reikia išvalyti – negatyvias programas, pasikartojančius modelius, baimes, sunkias istorijas. Tačiau giminėje yra ne tik tai, ką norime užbaigti.

Giminėje yra milžiniškas RESURSAS.

Jeigu už mūsų stovi tiek gyvenimų, ten yra išgyvenimo jėga, kūryba, intuicija, gebėjimas gydyti, pažinti augalus, kurti šeimą, mylėti, dirbti, kurti gerovę, pradėti iš naujo ir atsistoti po didžiausių praradimų.

Kažkas mūsų giminėje buvo kūrėjas. Kažkas gydė. Kažkas pažinojo augalus. Kažkas kūrė verslą ir gerovę. Kažkas turėjo ypatingą intuiciją. Kažkas savo rankomis ir valia išlaikė visą šeimą sunkiausiais laikais.

Mes galime nebežinoti jų vardų, tačiau tai nereiškia, kad jų gyvenimų pėdsakas išnyko.

Todėl man svarbu klausti ne tik:

„Kokias negatyvias giminės programas aš noriu užbaigti?“

Bet ir:

„Kokia jėga stovi už manęs? Ką gero gavau iš savo protėvių? Kokie jų talentai, gebėjimai ir stiprybės gali tęstis per mane?“

Jau kelerius metus gilinuosi į giminės medį, renku žinias, tyrinėju senąsias tradicijas, ritualus ir praktikas, ieškau būdų, kaip atkurti tai, ką per laiką praradome. Ir galbūt neatsitiktinai ši tema mane taip stipriai veda – esu gimusi po Vėžio ženklu, kuris astrologinėje tradicijoje siejamas su šeima, namais, šaknimis, gimine ir protėvių atmintimi.

Dabar stipriai jaučiu, kad atėjo laikas šiomis žiniomis ne tik gyventi pačiai, bet ir dalintis su kitais.

Todėl dalinuosi GIMINĖS / PROTĖVIŲ MEDŽIO JĖGOS AKTYVACIJOS programos įrašu, kuriame sujungiau pamatines žinias ir praktikas: giminės programų valymą, ryšio atkūrimą, meditacinį susijungimą, protėvių pagerbimą ir maitinimą bei giminės resurso priėmimą.

Tai darbas ne tik su tuo, ką norime palikti praeityje, bet ir su tuo, ką vertingo norime iš savo giminės pasiimti į gyvenimą ir perduoti toliau.

🌳 Programos įraše: teorinė dalis • giminės programų valymas • ritualas • meditacija • susijungimas • protėvių pagerbimas ir maitinimas • giminės resurso priėmimas.

ŠAKNYS. UŽNUGARIS. RYŠYS. RESURSAS. TĘSTINUMAS.

Giminės medis nėra kažkas, kas liko praeityje. Jo šaknys yra už mūsų, mes esame jo dabartis, o per mus jis auga į ateitį.

Mes negalime pakeisti savo protėvių gyvenimų, tačiau galime sąmoningiau pasirinkti, ką iš šio didžiulio medžio nešime toliau.

Mes nesame giminės medžio pabaiga. Mes esame vieta, kur protėvių praeitis susitinka su ateinančių kartų ateitimi.

Kartais tam, kad aiškiai žinotume, kur einame, pirmiausia turime prisiminti, iš kur atėjome ir kokia galinga giminės struktūra stovi už mūsų. 🌳

Programa vyks: Telegram kanale