Fermentų (enzimų) svarba. Enzimų terapija

20 a. viduryje profesoriaus M.Wolf įkurtame Niujorko biologijos institute buvo tirtas enzimų poveikis vėžinėms ląstelėms. Mokslininkai sugebėjo neaktyvų vėžiu sergančio paciento kraujo serumą paversti aktyviu, pridėdami nedidelį kiekį enzimų.

Enzimų terapija paspartina natūralius organizmo sveikimo procesus. Enzimų terapija pastaruoju metu sulaukia vis didesnio susidomėjimo visame pasaulyje, tiek iš mokslininkų, tiek iš medikų. Veikiausiai dėl to, kad ji jungia du svarbius dalykus.

Pirma, tai natūralu. Jų veikliosios medžiagos išgaunamos iš ananasų, papajų vaisių.

Antra, enzimai padeda organizmui susidoroti su ligomis pačiam. Kitaip sakant, enzimų terapija paspartina natūralius organizmo sveikimo procesus.

Enzimai – tai mūsų paties organizmo junginiai.  Fermentai, arba enzimai, – tai baltyminė medžiaga, kuri reguliuoja organizme vykstančius apykaitos procesus ir kuri paspartina juos tūkstančius kartų. Be enzimų šie procesai nevyktų arba vyktų labai lėtai ir organizmas negalėtų egzistuoti. Taigi, enzimai yra vieni pagrindinių mūsų organizmo junginių, kurie reguliuoja ir anabolinius, t.y. naujų medžiagų susidarymo, ir katabolinius, medžiagų skilimo ir energijos išskyrimo, procesus. Vadinasi, kad būtume energingi, turi būti pakankamas kiekis aktyvių enzimų.

Sisteminė enzimoterapija

Susiformavo fundamentaliųjų mokslų ir praktinės medicinos sandūroje, kaip bendro biologinio mokymo apie fermentus, biochemijos, molekulinės biologijos ir biotechnologijų pasiekimų vystymo rezultatas.

• Pirmą kartą apie šią terapiją, kaip apie naują gydymo metodą, prakalbo 30-aisiais XX amžiaus metais. Mokslininkas prof. Маksas Volfas parodė, kad stambios baltyminės enzimų molekulės sugeba įsisiurbti iš plonojo žarnyno spindžio į kraują nepakitusiame pavidale, jo išvados buvo patvirtintos tolesniais subtiliais biocheminiais tyrimais, parodančiais pakankamai aukštą prasiskverbimo ir molekulinės masės išsaugojimo lygį.
• Enzimų terapija itin veiksminga esant ūmiems ir lėtiniams uždegimams, kurių dažnai nepavyksta išgydyti įprastais vaistais, onkologinių, dermatologinių ir reumatinių ligų gydymui, taip pat sergant sinusitu, angina, bronchitu, plaučių uždegimu ar kitomis kvėpavimo sistemos ligomis. Enzimų terapija – tai įvairių ligų gydymas natūraliais augalinės kilmės fermentais, kurie stiprina imuninę organizmo sistemą, mažina kraujagyslių pralaidumą, neutralizuoja uždegimą ir „suvirškina“ žuvusias ląsteles, taip pat pagreitina pažeistų ląstelių atsinaujinimą, o greita uždegimo „lokalizacija“ neleidžia infekcijai išplisti į gretimus audinius. Enzimai neslopina paties uždegimo, o tik pagreitina jo natūralią eigą, t.y. padeda organizmui susitvarkyti pačiam. Organizme esant pakankamam enzimų kiekiui, gerėja kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi, nyksta audinių patinimas, mažėja skausmas. 
• Daugelis žinomų gydytojų mano, kad, šiuolaikinė sisteminė enzimoterapija – tai raktas pasiekti metabolizmo harmoniją ir sveikatą. Enzimai ypač plačiai taikomi onkologijoje, nes būtent jie teigiamai veikia apsaugines organizmo reakcijas, didina ląstelinį ir hormoninį imunitetą, mažina fibrozės vystymąsi, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina uždegimus, aktyvina kraujotaką, stimuliuoja imuninę sistemą. Enzimus natūraliai gamina beveik visi organai, ypač daug jų išskiria kasa. Jų gausu ir šviežiuose vaisiuose bei daržovėse, tačiau dažnai būtent pastarųjų suvalgome nepakankamai.
• Enzimų organizme sumažėja vartojant alkoholinius gėrimus, rūkant, nuolat patiriant stresą, nesveikai maitinantis ir kitaip alinant organizmą. Dėl šių cheminių medžiagų trūkumo ilgiau sergama, blogiau gyja žaizdos, ūmūs uždegimai dažniau išsivysto į chroniškus. Peršalus ar prasidėjus uždegimui dėl traumos bei ligos, sisteminių enzimų poreikis padidėja, tačiau, jeigu organizmas jais nebesugeba apsirūpinti pats, reikalingi sisteminio poveikio enzimų preparatai.
• Neatsitiktinai sisteminę enzimoterapiją pradėjo rekomenduoti sanatorijose, profilaktoriumuose ir pensionatuose su tikslu normalizuoti ir pagreitinti apykaitos procesus, atstatyti, sumažinti komplikacijų riziką po ligos ir operacijos.